Straipsnis
Metileno mėlynasis ir ekspozicijos terapija: kodėl svarbus sėkmingas mokymasis

Įsivaizduokite, kad du žmonės baigia tokį patį klaustrofobijai skirtą ekspozicijos seansą. Pirmasis išeina ramus. Paskutinio bandymo pabaigoje jo baimė beveik lygi nuliui. Antrasis išeina drebėdamas. Pabaigoje jo baimė vis dar stipri. Abu po seanso išgeria tokią pačią kapsulę. Po mėnesio ramaus žmogaus būklė geresnė, o drebančio – blogesnė. Tas pats vaistas, ta pati dozė, priešingi rezultatai.
Būtent tai aprašoma metileno mėlynojo ir baimės gesinimo mokslinėje literatūroje. Vaistas neveikė kaip raminamoji priemonė, tiesiogiai mažinanti baimę. Jis veikė kaip konsolidaciją palaikanti priemonė, sustiprinanti tai, ką smegenys apdorojo po seanso. Kai per seansą buvo išmokstama gesinti baimę, vėlesni bandymai rodė mažesnę baimę. Kai taip nenutikdavo, naudos nelikdavo, o tendencija krypdavo į priešingą pusę. Šiame straipsnyje eksperimentai su gyvūnais lyginami su ekspozicijos terapijos tyrimu su žmonėmis, kad šis skirtumas išliktų aiškus.
Gesinimas yra naujas mokymasis, o ne ištrynimas
Formuojant sąlyginę baimės reakciją, neutralus signalas siejamas su nemaloniu įvykiu tol, kol vien signalas sukelia sustingimą arba vengimą. Tada per gesinimo mokymą signalas daug kartų pateikiamas be to įvykio. Tiriamasis išmoksta ką nors naujo: čia signalas jau nebepranašauja žalos. Senoji asociacija neištrinama. Ji konkuruoja su naująja ir gali sugrįžti pasikeitus kontekstui, praėjus laikui arba po priminimo. Tyrėjai šiuos sugrįžimus vadina atsinaujinimu, spontanišku atsikūrimu ir atkūrimu.
Dėl šios konkurencijos svarbus skyrimo laikas. Prieš seansą skirta medžiaga gali pakeisti suvokimą ar nerimą jo metu. Po seanso skirta medžiaga to padaryti negali. Ji gali paveikti tik konsolidaciją – kelias valandas trunkantį procesą, kuris stabilizuoja naują atminties pėdsaką. Viskas, kas aptariama toliau, remiasi šiuo skirtumu.

Diagramoje parodyti keturi etapai. Mokymasis vyksta antrajame etape. Metileno mėlynasis skiriamas trečiajame. Sėkmė tikrinama ketvirtajame, pageidautina kitame kontekste nei mokymosi metu, nes baimės nebuvimas tik terapijos kabinete turi ribotą naudą.
Ką pirmiausia parodė žiurkių tyrimai
Pradžia buvo atminties išlikimo eksperimentas. Gonzalez-Lima ir Bruchey žiurkėms suformavo sąlyginę sustingimo reakciją į garsinį toną, ją gesino, o po kiekvieno seanso suleido metileno mėlynojo arba fiziologinio tirpalo. Dozė buvo 4 mg/kg, leidžiama į pilvaplėvės ertmę; pirmą kartą ji skirta praėjus 30 minučių po gesinimo ir kartota penkias dienas. Metileno mėlynojo gavusios žiurkės per vėlesnius bandymus mažiau sustingdavo išgirdusios toną: bendrai maždaug perpus mažiau, o per paskutinius bandymus – maždaug penkis kartus mažiau. Tačiau sustingimas prieš toną, bendras judėjimas ir baimingumo rodikliai nesiskyrė. Geresnis išlikimas atmintyje buvo susijęs su didesniu citochromo oksidazės aktyvumu – mitochondrijų energinio pajėgumo rodikliu, ypač prefrontalinėse srityse, įskaitant priekinę infralimbinę, dorsalinę ir medialinę frontalinę bei lateralinę orbitinę žievę. Autoriai tai aiškino kaip metabolinį konsolidacijos palaikymą nerviniuose tinkluose, kuriuose saugoma gesinimo atmintis.
Antrajame žiurkių tyrime klausta, ar poveikis išlieka gyvūnams, kuriems gesinimas būdingai nesiseka. Wrubel ir kolegos naudojo įgimtu bejėgiškumu pasižyminčias žiurkes – liniją, siūlomą kaip pažeidžiamumo nuolatinei baimei modelį. Šios žiurkės baimę išmokdavo įprastai, tačiau ji beveik negesdavo; jų sustingimo kreivės likdavo plokščios, o kontrolinių gyvūnų leidosi. Po mėnesio bejėgiškumu pasižymintiems gyvūnams dar penkias dienas buvo pateikiamas vien tonas, o po kiekvienos dienos seanso skiriama 4 mg/kg metileno mėlynojo arba fiziologinio tirpalo. Gesinimo kontekste vaistas mažai ką pakeitė. Grįžus į pradinį baimės išmokimo kontekstą, metileno mėlynojo grupėje baimės atsinaujinimas buvo gerokai mažesnis. Ekspozicijos terapijai tai įdomus vertinamasis rezultatas, nes pacientams reikia pasiekimų, kurie išliktų ir kitose vietose.
Vėliau nustatyta poveikį ribojanti sąlyga. Auchter ir kolegos tyrė žiurkes, selektyviai veistas taip, kad jų gebėjimas gesinti baimę būtų didelis, mažas arba vidutinis, ir iškart po gesinimo skyrė vieną injekciją. Metileno mėlynasis sumažino vėlesnį baimės atkūrimą tik toms žiurkėms, kurioms per tą seansą gerai sekėsi gesinti baimę; tai buvo apibrėžta kaip rezultatas maždaug 0.2 standartinio nuokrypio virš imties vidurkio. Žiurkėms, kurioms gesinimas sekėsi prastai, vaistas neturėjo poveikio. Lygiagreti prisiminimo atkūrimo ir gesinimo procedūra padėjo nepriklausomai nuo seanso sėkmės. Tai parodė, kad nesėkmė buvo būdinga vaisto grupei, o ne pačių gyvūnų savybė. Autorių suformuluotas principas apibendrina šią tyrimų sritį: konsolidaciją stiprinanti priemonė įtvirtina tą tinklą, kuris buvo aktyvus, todėl sėkmingas mokymasis yra svarbus.
Tyrimas su žmonėmis: vienas klaustrofobijos ekspozicijos seansas
Klinikiniame tyrime žiurkių protokolas buvo pritaikytas taip tiesiogiai, kiek leidžia etika. Telch ir kolegos atsitiktinai paskirstė 42 suaugusiuosius, patiriančius ryškią klaustrofobinę baimę, į metileno mėlynojo arba placebo grupes; preparatas skirtas tik po vieno ekspozicijos seanso. Seansą sudarė šešios penkių minučių ekspozicijos gulint mažoje uždaroje kameroje, iš viso 30 minučių. Vidutinė didžiausia baimė sumažėjo nuo 73 iš 100 per pirmąją ekspoziciją iki maždaug 24 per paskutinę. Preparatas pradėtas vartoti iškart po seanso: iš viso 260 mg metileno mėlynojo, padalinto į tris kapsules, vartotas maždaug šešių–dešimties valandų intervalais, kad būtų apimtas konsolidacijos laikotarpis. Tyrimų su žmonėmis duomenys apie metileno mėlynąjį depresijos ir nerimo atvejais padeda suprasti šio tyrimo kontekstą; jis tebėra vienintelis kontroliuojamas ekspozicijos terapijos eksperimentas.
Iš anksto numatytas klausimas buvo ne tai, ar vaistas vidutiniškai pranoks placebą. Buvo klausiama, ar poveikis priklausys nuo baimės, likusios šeštosios ekspozicijos pabaigoje. Taip ir buvo. Po vieno mėnesio, atliekant bandymą kitoje kameroje, pacientų, kurių baimė seanso pabaigoje buvo lygi nuliui, vidutinė didžiausia baimė metileno mėlynojo grupėje siekė apie 11, o placebo grupėje – apie 30. Pacientams, kurių baimė pabaigoje buvo apie 47, stebėtas priešingas rezultatas – maždaug 33, palyginti su 17, nors šis priešingas poveikis buvo tik tendencija, o ne tvirtas rezultatas. Metileno mėlynojo grupėje didesnė baimė seanso pabaigoje prognozavo didesnę baimę po vieno mėnesio; placebo grupėje tokio ryšio nebuvo.
Antrasis rezultatas palaiko atmintimi grįstą aiškinimą. Kameroje dalyviai taip pat susidūrė su neutraliomis detalėmis – skaičiais ir vietomis, kurių neturėjo priežasties įsiminti. Po vienos dienos prisiminimas nesiskyrė, tačiau po 30 dienų metileno mėlynojo grupė prisiminė maždaug dvigubai daugiau elementų. Autoriai abu rezultatus aiškino kartu: po seanso skirtas metileno mėlynasis sustiprino išlikimą atmintyje – gesinimo mokymosi, kai gesinimas buvo įvykęs, ir konteksto detalių nepriklausomai nuo to. Tai atitinka bendrą konsolidacijos poveikį, o ne ūmų raminamąjį poveikį.
Skirtingų rūšių tyrimų palyginimas
| Tyrimas | Tiriamieji ir tyrimo planas | Dozė ir skyrimo laikas | Pagrindinis rezultatas |
|---|---|---|---|
| Gonzalez-Lima ir Bruchey, 2004 | 16 įprastų žiurkių, sąlyginės reakcijos į toną formavimas, po to gesinimas | 4 mg/kg IP, 30 min po kiekvieno seanso, 5 dienas | Mažesnis tono sukeltas sustingimas per vėlesnius bandymus; sustingimas prieš toną ir motoriniai rodikliai nepakito; išlikimas atmintyje koreliavo su prefrontalinės žievės citochromo oksidaze |
| Wrubel ir kt., 2007 | Įgimtu bejėgiškumu pasižyminčios žiurkės, kurių gesinimo kreivės plokščios | 4 mg/kg IP, 30 min po kiekvieno iš 5 kasdienių tono seansų | Mažas pokytis gesinimo kontekste; ryškiai sumažėjęs baimės atsinaujinimas grįžus į išmokimo kontekstą |
| Auchter ir kt., 2017 | 84 žiurkės, veistos taip, kad jų gebėjimas gesinti baimę būtų didelis, mažas arba vidutinis | 4 mg/kg IP iškart po gesinimo | Mažesnis baimės atkūrimas tik sėkmingai baimę gesinusioms žiurkėms; prisiminimo atkūrimas ir gesinimas padėjo nepriklausomai nuo seanso sėkmės |
| Telch ir kt., 2014 | 42 suaugusieji, patiriantys klaustrofobiją, vienas 30-min ekspozicijos seansas | 260 mg per burną, padalyta per maždaug 12–20 h po seanso | Po 1 mėnesio naujoje kameroje nauda priklausė nuo baimės pabaigoje: geriau po ramios pabaigos, blogėjimo tendencija po baimingos pabaigos; atsitiktinai įsimintų konteksto detalių prisiminimas po 30 dienų padvigubėjo |
Lentelėje išryškėja dėsningumas. Visuose keturiuose tyrimuose preparatas skiriamas po seanso. Dviejuose tyrimuose, skirtuose šiai sąveikai patikrinti, nauda siejasi su seanso sėkme. Rezultatų perkėlimas į naują kontekstą tikrinamas dviejuose vėlesniuose tyrimuose ir nustatomas abiejuose; klinikiniu požiūriu tai svarbi kryptis.
Kaip vertinti šiuos duomenis jų nepervertinant
Pirma, atskirkite mokymąsi nuo tuo metu stebimos reakcijos. Per seansą išmatuota baimė atspindi reakciją palaikančiomis sąlygomis: terapeutas yra šalia, kamera pažįstama, taisyklės aiškios. Po mėnesio naujoje kameroje išmatuota baimė atspindi tai, kas išliko atmintyje. Metileno mėlynasis niekada nebuvo tiriamas kaip priemonė, padedanti lengviau išgyventi seansą. Jis buvo tiriamas kaip priemonė, padedanti įtvirtinti tai, kas išmokta per seansą.
Antra, atsižvelkite į imtį. Keturiasdešimt du dalyviai, daugiausia jauni studentai, vienas ekspozicijos seansas, viena fiksuota geriamojo preparato vartojimo schema ir žalos kryptį rodantis signalas, nepasiekęs statistinio reikšmingumo, yra mechanizmo įrodymas, o ne gydymo protokolas. Platesni metileno mėlynojo tyrimai su ląstelėmis ir gyvūnais bei dozavimo ir saugumo klausimai paaiškina, kodėl jokie konsolidacijos rezultatai neturėtų tapti pagrindu savarankiškai vartoti vaistą. Vien serotonino sąveikos rizika, aprašyta nuotaikos sutrikimų literatūroje, neleidžia jo vartoti neapgalvotai, o tyrimo autoriai siūlė vartojimą po seanso tik su sąlyga, kad seansas buvo sėkmingas, o ne įprastinį skyrimą.
Trečia, mechanizmo teiginį vertinkite siaurai. Mažomis dozėmis metileno mėlynasis palaiko mitochondrijų kvėpavimą, o tyrimai su žiurkėmis sieja išlikimą atmintyje su citochromo oksidaze prefrontalinėje žievėje. Tai pagrindžia daug energijos reikalaujantį konsolidacijos procesą, o ne teiginį, kad ši medžiaga ištrina baimę. Skaitytojai, vertinantys su konkrečiomis ligomis susijusius teiginius, gali pasitelkti mūsų metileno mėlynojo tyrimų skaitymo vadove pateiktus vertinimo kriterijus: klauskite, kas buvo išmokta, kada skirtas vaistas, kur tikrintas išlikimas atmintyje ir ar kontrolinės sąlygos leidžia atmesti judėjimo arba pradinio nerimo pokyčius.
Sąžininga santrauka trumpa. Po sėkmingo gesinimo, po seanso skirtas metileno mėlynasis pagerino išlikimą atmintyje žiurkėms ir viename tyrime – klaustrofobiją patiriantiems žmonėms. Po nesėkmingo gesinimo jis nepadėjo ir galėjo įtvirtinti netinkamą atminties pėdsaką. Atminties gerinimas nėra tas pats, kas baimės mažinimas. Kuri atmintis bus sustiprinta, lemia seansas, o ne kapsulė.